Apibūdinti rekomenduojamus vaistinius žolinius augalus nurodant jų pasirinkimo principu. 
Vaistingųjų augalų auginimui labai svarbus yra dirvožemis, saulės kieklis, drėgmė ir priežiūra.

Lapiniams prieskoniniams augalams reikia geros dirvos ir palankių klimato sąlygų. Be to, lapinėms žolėms reikalingas pakankamas vandens kiekis. Jei per metus iškrenta mažiau kaip 700 mm kritulių, vaistažolių plotus teks laistyti. Petražolės, špinatai ir tuščialaiškiai česnakai gerai auga vidutiniškai sunkiose dirvose, kuriose augalams pakanka vandens. Šakniniams vaistiniams augalams, pavyzdžiui, valerijonams, reikalinga ypač geros struktūros dirva. Mažiau reiklūs yra tie augalai, kurie auginami dėl žiedų, pavyzdžiui, vaistinės ramunėlės. Jų tręšti negalima, kad neužpultų ligos. Cukriniams runkeliams tinkamos auginti dirvos ramunėlėms gali būti beveik per geros. Be to, dirva turi būti ne per sunki, nes beveik visi vaistiniai ir prieskoniniai augalai subrandina labai smulkias sėklas, kurioms reikalinga gerai paruošta sėklos guoliavietė. Sėklų dygimo energija dažnai yra silpna, daigelių vystymasis užsitęsia, todėl būtina parinkti nepiktžolėtus plotus. Nors apdorojimas herbicidais ar fungicidais yra galimas, tačiau griežtai apribotas. Dažniausiai ūkininkams piktžoles tenka naikinti mechaniniu būdu.